2025 m. birželio mėn. Europos logistikos apžvalga
2025 liepos, 3
Apžvalga
2025 m. birželio mėnesį Europos uostuose tęsėsi spūstys – vėlavimai didžiuosiuose centruose, tokiuose kaip Roterdamas, Antverpenas ir Hamburgas, truks bent iki rugpjūčio. Lietuva paskelbė, kad nuo 2025 m. liepos plės mokamų kelių tinklą krovininiam transportui, siekdama efektyvesnio infrastruktūros finansavimo ir eismo valdymo. Tuo pat metu Klaipėdos uostas užfiksavo įspūdingą krovinių ir konteinerių augimą ir padėjo stiprų žingsnį į ties vandenilio aikštelės statybomis.
1. Europos uostų spūstys tęsis iki vasaros pabaigos
Konteinerių spūstys pagrindiniuose Europos uostuose neatslūgsta – Roterdame, Antverpene ir Hamburge vėlavimai prognozuojami bent iki rugpjūčio. Vien Roterdame birželio pradžioje laukė 11 laivų, o Antverpene laukimo laikas pakilo nuo 32 val. (13 savaitė) iki 44 val. (20 savaitė). Hamburge laukimo eilės siekė iki 6 dienų. Priežastys – stipri paklausa, streikai ir vidaus transporto trikdžiai. Vežėjai, tokie kaip Maersk, CMA CGM ir MSC, reaguoja keisdami maršrutus, ilginant tranzito laiką ar praleidžiant šiuos uostus.
Išvados:
Artėjant sezonui, šios spūstys ir toliau darys įtaką krovinių gabenimo tvarkaraščiams, kaštams bei planavimui visoje Europoje. Tikėtina, kad situacija stabilizuosis tik po vasaros, jei nekils nauji konfliktai.
2. Lietuva plečia mokamų kelių tinklą
Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuva išplėtė mokamų kelių tinklą krovininiam transportui dar 1 151 km – bendras apmokestintų ruožų ilgis sieks 2 851 km. Antroje 2025 m. pusėje Lietuvos transporto ministerija tikisi gauti 3,5 mln. Eur papildomų pajamų, o 2026 m. ši suma gali siekti net 77 mln. Eur. Pokyčius lėmė bloga kelių būklė – tik 56,4% pagrindinių ir 57,4% krašto kelių atitinka galiojančius kokybės standartus.
Išvados:
Tai padidins vežėjų veiklos kaštus Lietuvoje ir gali pakeisti eismo srautus, ypač per Baltijos regioną.
3. Klaipėdos uosto krovos ir konteinerių apimtys auga
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį Klaipėdos uosto krova augo 17%, o konteinerių krova – net 38% (iki 5,3 mln. tonų arba 582,300 TEU). Ro-ro kroviniai didėjo 6%. Tuo metu Rygoje ir Liepojoje krova krito po 7%, Ventspilyje augo 15%.
Išvados:
Stiprus augimas stiprina Klaipėdos, kaip regioninio logistikos centro, pozicijas – ypač, kai kituose Europos uostuose tęsiasi trikdžiai.
4. Vandenilio Aikštelės statybos startas
Klaipėdos uostas užtikrintai juda link tikslo tapti pirmuoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse gaminančiu ir tiekiančiu žaliąjį vandenilį laivams, įvairiai uoste naudojamai technikai bei privačiam transportui. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbtas rangos darbų konkursas jau baigiamas, netrukus su laimėtoju bus pasirašyta sutartis, tad planuojama statybos darbus pradėti šią vasarą. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Stotyje per metus ketinama pagaminti 127 tonas vandenilio. Rengiantis jo gamybai kartu planuojamos šių degalų panaudojimo galimybės.
Išvados:
Šie žingsniai žymi svarbų proveržį tvarios energetikos srityje, o Klaipėdos uostas tampa reikšmingu žaliųjų technologijų centru tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione.
Apibendrinat
2025 m. birželis išryškino Europos logistikos rinkos sudėtingumą ir nepastovumą. Uostų spūstys, taisyklių pokyčiai kelių transporte ir kintantys Baltijos uostų srautai rodo, kad vežėjams ir tiekimo grandinės vadovams būtinas lankstus planavimas.
