Europos vidaus vandenų keliai – ekonomiška transportavimo galimybė, kurios kol kas neišnaudoja įmonės

2021 kovo, 4

Bulk Cargo TLClogistics

Neseniai TLC  įvykdė nestandartinį užsakymą – 2340 tonų ekologiškų žirnių gabeno barža Nyderlandų upėmis. Iš Klaipėdos iki Roterdamo uosto palaidi žirniai buvo plukdomi laivu, o Roterdame perkrauti į baržą, kuri juos dar beveik 200 km plukdė įvairiomis upėmis ir kanalais iki Mepelio miesto Nyderlanduose.

 

 

Iš laivo – į baržą

 

„Tai nekasdienis projektas, kai į logistikos grandinę įtraukėme krovinio gabenimą barža vidaus vandenimis. Viskas pavyko sėkmingai, nors teko daug kartų perkrauti krovinį, buvome priklausomi nuo oro sąlygų, skirtingos technikos ir mus spaudė įtemptas grafikas. Vis dėlto jau turime ir kitą tokį užsakymą pavasariui, tad įdirbis bus naudingas“, – sako įmonės direktorius Justas Kairys, „Tarptautinės logistikos centro“ direktorius.

 

 

Kaina gali būti mažesnė

 

Viena iš priežasčių kodėl pasirinktas toks ekologiškas žirnių gabenimo būdas yra tai, kad to reikalavo užsakovas,  kuris siekė atitikti gerosios gamybos praktikos GMP+ standartą. Vis dėlto toks gabenimo būdas leido ir sutaupyti, nes buvo pigesnis nei žirnius vežant sunkvežimiais ar geležinkeliu.

 

„Tokį krovinį transportuojant laivais jūra ir vidaus vandenimis, galime sutaupyti apie 10-15 Eur/t logistikos kaštų, jei skaičiuotume visą kelią nuo Klaipėdos uosto iki pirkėjo sandėlio. Žinoma, kaina visada priklauso nuo metų laiko, laivų užimtumo tuo metu, taip pat ar terminalams perkraunant krovinį reikia dirbti per šventes“, – pastebi J. Kairys.

 

Jis taip pat primena, kad kainas lemia ir kiekis. Pasak jo, apie transportavimą laivais ir baržomis verta pradėti galvoti jei krovinys yra didesnis nei 2500 t.

 

 

Laivams – galima kooperuotis

 

„Taupant kaštus transportavimui, birius krovinius galima apjungti Klaipėdos uoste ir gabenti laivu iki Roterdamo, o ten paskirstyti ir skirtingomis baržomis vidaus vandenimis krovinius pristatyti skirtingiems adresatams“, – sako specialistas.

 

Daugelyje Vakarų šalių upės jau yra pritaikytos krovinių gabenimui vandeniu. Galima rinktis ir įvairaus dydžio baržas – nuo 500 t iki 3000 t. Iš baržų kroviniai perkraunami į sunkvežimius ir jau tik nedidelį atstumą vežami pačiu taršiausiu automobilių transportu iki sandėlio.

 

„Mūsų atveju žirniai į Klaipėdą buvo pristatyti geležinkeliu, iš vagonų perkrauti į laivą, iš laivo – į baržą, o iš baržos – į 15 sunkvežimių, kurie nugabeno žirnius į pirkėjo sandėlį. Nebuvo lengva užtikrinti, kad visa ši grandinė veiktų sklandžiai, nes joje – daug dalyvių ir įvairių niuansų, tokių kaip nepalankus oras perkrauti sausus žirnius atvirame lauke, ar laivų, krovos technikos gedimai. Vis dėlto patirties jau turime, kontaktų taip pat, tad tikime, kad kitus krovinius vidaus vandenimis gabenti jau bus paprasčiau“, – sako „Tarptautinės logistikos centro“ vadovas.

 

 

Nemunu taip pat keliaus kroviniai

 

Lietuvoje yra 911,1 km vidaus vandenų kelių.  Pagrindinis Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias yra Nemuno upė  nuo Kauno Krovininės prieplaukos iki Atmatos žočių (215 km.) ir Kuršių marios (64,5 km.)

 

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 2020 metų gruodžio 9 dieną pasirašė projekto „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“ finansavimo sutartį ir užsitikrino virš 23 mln. eur. ES fondų finansavimą pritaikant Nemuną nuo Kauno iki Klaipėdos krovinių gabenimui. Direkcijos duomenimis skaičiuojama, kad Nemunu būtų pervežama 357 tūkst. tonų, vėliau – 427 tūkst. tonų krovinių per metus. Šis krovinių srautas būtų pasiektas pamažu nuo 2023 m. iki 2028–2030 m.

 

Europos Komisijos duomenimis, vidaus vandens kelių transporto energijos sunaudojimas vienam tonkilometriui gabenamų krovinių yra maždaug 17 proc. kelių transporto ir 50 proc. geležinkelių transporto energijos. Be to, vidaus vandens transportas pasižymi saugumu, o tai svarbu vežant pavojingus krovinius.

 

Lietuvos įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip užtikrinti ne tik paties produkto, bet ir visos tiekimo grandinės ekologiškumą – kad ir prekių pristatymas būtų draugiškas aplinkai. Logistikos bendrovės  dar tik kaupia tokią patirtį, vis dėlto J. Kairys atkreipia dėmesį, kad ekologiškai gabenant krovinius galima ir nemažai sutaupyti.