Iššūkių logistikai kelia ne vien karas, sprendimą gali pasiūlyti laivyba
2022 kovo, 21
Logistikos sektorius sutrikęs. Prasidėjęs karas Ukrainoje įnešė sumaišties visiems, o lyg to dar būtų maža, vežėjai ir logistikos įmonės jau kurį laiką stengiasi prisitaikyti prie Europos Sąjungoje diegiamo Mobilumo paketo reikalavimų, kurie iš esmės keičia žaidimo taisykles ir apsunkina krovinių vežimą keliais.
Karo akivaizdoje sutriko tiekimo grandinės, stringa kroviniai. Sparčiai mažėja tentų kiekis mūsų regione, tad vežėjų kompanijos nebegeba užtikrinti poreikio, o nutraukus ryšius su Rusijos ir Baltarusijos gamintojais keičiasi ir tam tikrų prekių tiekėjai. Pavyzdžiui metalo gaminių logistika nuo šiol gali vyki ir iš Turkijos. Dėl viso to kelionės kelių transportu trukmė ir kaštai auga.
Šioje situacijoje neturėtume pamiršti, kad esame jūrinė valstybė ir pilnai neišnaudojame jūrinio transporto galimybių, tad šie pokyčiai – tinkamas metas keisti logistikos įpročius. Pastebime, kad įmonės jau ieško alternatyvų ir vis dažniau žvalgosi į Klaipėdos uostą: gauname užklausas ir skaičiuojame medienos pristatymus laivas į Olandiją ir Belgiją. Manau artimiausiu metu tuo keliu pasuks ir kiti kroviniai.
Kelių transportas dominuoja
Lietuvoje apie 45 proc. krovinių iki šiol buvo gabenama kelių transportu, jūromis – perpus mažiau, tik 21 proc. Maždaug penktadalis krovinių – 25 proc. – vežama geležinkeliais. Žinoma, apribojus baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą šie skaičiai pasikoreguos, vis dėlto kelių transportas vis tiek išliks lyderiu.
Kelių transporto veiklai didelį poveikį daro prieš dvejus metus Europos Sąjungoje pradėtas diegti Mobilumo paketas. Įvesti reikalavimai periodiškai grįžti į sunkvežimio registracijos vietą, atnaujintos kabotažo taisyklės apsunkino vežėjų gyvenimą, o kartu sutrikdė krovinių siuntėjus. Skaičiuojama, kad logistikos kompanijų kaštai vien dėl to kyla 10-30 proc. Kartu su jais auga ir krovinių gabenimo kainos.
Situaciją sunkina ir Ukrainoje prasidėjęs karas, nes dar labiau išaugina vairuotojų trūkumo problemą. Teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje turi per 30 tūkst. ukrainiečių ir didžioji jų dalis dirbo logistikos bei statybų sektoriuose. Prasidėjus karui didelė dalis ukrainiečių grįžta į Ukrainą ginti savo šalies, palikdami darbo vietas. Vadinasi, darbuotojų, galinčių vežti krovinius keliais, dar labiau sumažėjo. Ir greitos teigiamos perspektyvos, vargu, ar galima čia tikėtis.
Neatrasta alternatyva – uostas
Vežėjai ir logistikos įmonės atsidūrusios išties nepavydėtinoje situacijoje, nes jau kurį laiką jų savikainą augina ir drastiškai kylančios degalų kainos. Tad neabejoju, kad netrukus krovinių siuntėjai ims ieškoti alternatyvų kelių transportui dėl išaugusių kainų ir sumažėjusios vilkikų pasiūlos. Viena jų – krovinių perkėlimas į uostą. Laivyba masiniams kroviniams visada buvo, yra ir bus pigiausia logistikos forma, todėl būtent jos suteikiamas galimybes svarbu įvertinti galvojant apie transportavimo pokyčius.
Esame jūrinė valstybė ir tai palengvina logistikai kylančių iššūkių sprendimą. Klaipėdos uostas yra pajėgus amortizuoti keliams tenkantį krūvį bei perimti dalį krovinių. Ypač tinkamas metas krovinius perkelti į uostą yra dabar – atsisakius baltarusiškų trąšų transportavimo, nutraukus ryšius su Baltarusijos ir Rusijos kompanijomis bei svarstant apriboti pastarosios šalies laivų aptarnavimą, laivybos kompanijų apkrova sumažėjo. O jeigu pasitvirtins kaimyninės šalies grasinimai nebeeksportuoti į Lietuvą medienos, uoste atsiras dar daugiau galimybių priimti naujus krovinius.
Kol kelių logistika stringa, išauga laivų frachtavimo svarba. Uosto įmonės yra pasiruošusios veikti logistikos grandinėje pilnu pajėgumu. Klaipėdos uostas yra pajėgus atlaikyti apkrovą, todėl laivyba užtikrins žaliavų tiekimą ne tik iš Europos valstybių, bet ir palengvins krovinių gabenimą iš Kinijos uostų. Pagalvoti apie logistikos pokyčius verta ne tik tiems, kurie užsiima eksportu iš Lietuvos, bet ir importuojančioms kompanijoms – galbūt Jums reikalingi kroviniai pigiau ir paprasčiau Lietuvą pasieks laivais?
Naudinga ir ekologijos požiūriu
Kita reikšminga problema, kurią taip pat svarbu spręsti kovojant su klimato kaita, – išaugęs CO2 kiekis. Jį lemia į registracijos vietas grįžtantys pustuščiai sunkvežimiai, nespėję surinkti reikiamo kiekio krovinių. Skaičiuojama, kad iki 2023 metų dėl šios priežasties papildomai bus išmesta iki 3 milijonų tonų CO2.
Kuomet Europos įmonės siekia tvaresnės ir ekologiškesnės veiklos, tokie emisijos rodikliai nedžiugina. Šį poveikį galime sušvelninti atiduodami generalinius ir ro-ro krovinius laivybos kompanijoms. Tai skatins vežėjus krovinius keliais vežti tik išskirtinai vietiniais maršrutais, ir taip mažinti išmetamo CO2 kiekį. Žinoma, gabenant jūra logistikos laiko prasme nuostolis bus, tačiau sumažėjusi transportavimo kaina jį neabejotinai padengs.
Jau dabar apsimoka plukdyti į Vakarų Europą
Pokyčių pirmiausia galėtų imtis generalinius krovinius siunčiančios kompanijos, įvertinusios tiek jau esančias, tiek dar didėsiančias Mobilumo paketo taikymo bei karo Ukrainoje sukeltas didesnes transportavimo išlaidas. Jau dabar finansiškai naudinga perkelti generalinius krovinius į laivus, jeigu dirbama su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Portugalijos rinkomis. Iš Klaipėdos uosto šios šalys pasiekiamos greitai ir paprastai.
Tikėtina, kad netolimoje ateityje verta bus rimtai pagalvoti apie laivybos logistiką dirbantiems su Olandijos ar Belgijos rinkomis, jei sausumos logistikos kainos ir toliau taip keisis.
Girdime daug dvejonių ir priekaištų Mobilumo paketo taikymui: vienos kompanijos spėjo tam pasiruošti, kitoms pristigo laiko. Dalis jų apskritai planuoja iškelti savo veiklą svetur arba jau tai padarė. Taip pat dar prieš kelias savaites niekas nesitikėjo, kad Europai teks spręsti ir karo Ukrainoje iššūkį.
Tad koks bus realus reglamento poveikis Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui – pamatysime netrukus. Visgi manau, kad prasidės sektoriaus transformacija, išaugs uosto svarba ir dalį krovinių perims laivybos kompanijos. Ir tai bus teigiamas pokytis, nes tam ir turime neužšąlantį Klaipėdos uostą ir esame jūrinė valstybė.